Noriu pasiūlyti (mano sudėtą) praktiką, skirtą suminkštinti širdį.

Į Budą, Dharmą ir Sanghą aš kreipiuosi Prieglobsčio. Trijų Brangenybių akivaizdoje aš pripažįstu Karmos dėsnį: Visos pasekmės, kurias patiriu, kyla iš mano paties praeities veiksmų. Todėl aš nustoju kaltinti kitus, prisiimu atsakomybę ir paleidžiu pyktį.

Kviečiu visus Budas ir Bodhisatvas liudyti mano atgailą. Meldžiu: tegul mano proto srautas apsivalo nuo nesuvoktų priežasčių, o išmintis leidžia man ištaisyti klaidas ir jų nebekartoti.

Tegul visos būtybės turi laimę ir laimės priežastis. Tegul jos būna laisvos nuo kančios ir kančios priežasčių. Tegul jos gyvena pusiausvyroje, laisvos nuo prisirišimo ir priešiškumo.. Šią akimirką pripažįstu, kad mano dabartinė būsena yra praeities veiksmų rezultatas. Suvokiu, kad laikydamas savyje pyktį, aš sėju naujas kančios sėklas. Atliksiu šią praktiką tam kad išsilaisvinčiau.

Kviečiu savo prigimtinę išmintį ir atjautą - vidinį Buddhą - nušviesti mano atminties užkaborius. Tegul baimė netrukdo man pamatyti tiesos, o ego neleidžia pasilikti aukos vaidmenyje. Šiandien aš renkuosi ramybę vietoj teisybės įrodinėjimo. Renkuosi laisvę vietoj kalėjimo, kurį sukuria nuoskaudos. Tegul mano protas tampa skaidrus kaip veidrodis, o širdis - erdvi kaip vandenynas.

Atleidimo ir Išsivadavimo Praktika

1 Dalis: Įžanga ir Pasiruošimas

Atsiverdamas besąlyginei atjautai, kuri glūdi mano prigimtyje, aš tvirtai nusprendžiu paleisti visas nuoskaudas ir atleisti visiems, kuriuos sutikau savo kelyje. Suprantu, kad laikydamasis pykčio ir apmaudo, aš kenkiu pirmiausia pats sau, palaikydamas kančios ciklą. Žinau, kad savyje turiu jėgų tai padaryti. Esu dėkingas už šią brangią žmogaus gimimo galimybę ir progą augti sąmoningume, nes mano tikroji laimė priklauso nuo mano paties proto ramybės.

2 Dalis: Susitaikymas su Būties Tvarka

Aš paleidžiu savo pyktį ir nuoskaudas, nukreiptas į pačią būties tvarką, į priežasties ir pasekmės dėsnį. Atleidžiu už visus kartus, kai nelaimės, ligos, praradimai ir finansiniai sunkumai palietė mane, mano šeimą ir man brangius žmones. Anksčiau galbūt laikiau tai neteisybe ar bausme, nesuvokdamas gilesnių priežasčių. Dabar priimu tai kaip savo karmos vaisius ir neišvengiamą samsaros prigimtį. Aš paleidžiu pasipriešinimą tam, kas įvyko, ir leidžiu savo protui bei širdžiai nurimti.

3 Dalis: Atjauta Sau

Su gilia atjauta žvelgiu į save ir atleidžiu sau už savo klaidas, prisirišimus, nemokšiškumą ir silpnumą. Atleidžiu už visus neprotingus (akusala) veiksmus - žodžiu, kūnu ir protu - kurie kilo iš godumo, pykčio ar neišmanymo. Atleidžiu sau už tai, kad atitolinau save nuo savo tikrosios, šviesios prigimties, nuo meilės sau ir kitiems. Priimu save tokį, koks esu, su visais netobulumais, kaip keliaujantį mokinį.

4 Dalis: Proto Apvalymas

Tegul atjautos šviesa ištirpdo mano proto ryšius su destruktyviomis būsenomis ir šešėlinėmis asmenybės dalimis. Tegul užsiveria kelias į mano širdį viskam, kas gimdo kančią. Stiprinu savo sąmoningumą ir budrumą, kad atpažinčiau proto viliones - prisirišimą prie malonumų, garbės ar materialių gėrybių - ir turėčiau jėgų jų atsisakyti. Aš renkuosi ne ego įgeidžius, o kelią į pabudimą. Tegul mano protas prisipildo aiškumo ir išminties.

5 Dalis: Gilus Savęs Priėmimas ir Paleidimas

Atleidžiu sau už atjautos stoką savo širdyje, už tai, kad išdaviau savo tikrąją prigimtį ir veikiau vedamas ego. Atleidžiu sau už nedėkingumą būties dovanai ir už tai, kad žodžiais ar veiksmais skaudinau savo tėvus ir tuos, kurie manimi pasitikėjo. Kaip beribė erdvė priima visus debesis, taip ir aš dabar priimu ir paleidžiu savo praeities veiksmus. Atleidžiu sau už prisirišimą prie ydų, už dvasinį tingulį, už melą, veidmainystę ir pataikavimą, kurie kilo iš baimės ir nesaugumo. Atleidžiu už tai, kad menkinau ir niekinau kitas gyvas būtybes, pamiršdamas, kad visos jos, kaip ir aš, trokšta laimės ir siekia išvengti kančios.

6 Dalis: Atleidimas Tėvams

Iš visos širdies atleidžiu savo mamai. Paleidžiu visus prisiminimus, kai jos žodžiai ar veiksmai mane žeidė, kai jaučiau, kad man trūksta jos dėmesio ar meilės. Suprantu, kad ji pati galėjo būti sužeista ir veikė pagal savo supratimą ir sąlygotumą. Atleidžiu jai už visus skaudžius žodžius ir kritiką, kurią priėmiau kaip tiesą apie save. Paleidžiu poreikį būti kitokiam, nei esu, kad įtikčiau jos lūkesčiams. Siunčiu jai meilę ir linkiu ramybės.

Taip pat nuoširdžiai atleidžiu savo tėvui. Atleidžiu už visus kartus, kai jaučiau jo emocinį ar fizinį atstumą, kai man trūko jo paramos, meilės ir dėmesio. Atleidžiu už jo paties vidinius konfliktus, kurie pasireiškė per pyktį, bausmes ar šeimos apleidimą. Suprantu, kad jo veiksmai kilo iš jo paties kančios ir ribotumo. Paleidžiu visą apmaudą ir priimu jį tokį, koks jis buvo ir yra. Siunčiu jam atjautą ir linkiu išsivadavimo iš kančios.

7 Dalis: Atleidimas Broliams, Seserims ir Giminaičiams

Nuoširdžiai atleidžiu savo broliams ir seserims. Paleidžiu visą vaikišką konkurenciją, nuoskaudas dėl atstūmimo, melo ar patirtų skriaudų. Suprantu, kad mes visi augome tose pačiose sąlygose ir kiekvienas savaip stengėmės gauti meilę ir pripažinimą. Paleidžiu visą pyktį ir apmaudą.

Atleidimu apglėbiu ir visus savo giminaičius - senelius, tetas, dėdes. Paleidžiu visas nuoskaudas dėl apkalbų, kišimosi į šeimos reikalus ar priešiškumo. Suprantu, kad jų elgesys buvo nulemtas jų pačių patirčių ir kartų perduotų elgesio modelių. Nustoju laikyti savyje šias senas istorijas.

8 Dalis: Atleidimas Partneriui ir Vaikams

Atleidžiu savo partneriui (-ei) už meilės, supratimo, paramos ar dėmesio stoką, kurią galbūt jaučiau. Paleidžiu visus lūkesčius ir priekaištus. Atleidžiu už visus žodžius ir veiksmus, kurie mane įskaudino, suprasdamas, kad jie kilo iš jo/jos paties (-ios) vidinio skausmo ar nesuvokimo. Priimu jį (ją) su visomis silpnybėmis ir netobulumais.

Taip pat atleidžiu savo vaikams. Atleidžiu už pagarbos, paklusnumo ar meilės stoką, kurią galbūt patyriau. Paleidžiu savo lūkesčius, kaip jie turėtų gyventi ar elgtis. Suprantu, kad jie eina savo keliu, daro savo klaidas ir mokosi savo pamokas. Paleidžiu liūdesį ir nerimą dėl jų pasirinkimų. Siunčiu jiems besąlyginę meilę ir palaikymą.

9 Dalis: Atleidimas Visuomenei

Atleidžiu savo bendradarbiams, kaimynams, darbdaviams, mokytojams ir autoritetams. Paleidžiu nuoskaudas dėl neteisybės, išnaudojimo, pažeminimo ar neįvertinimo. Suprantu, kad kiekvienas veikia pagal savo sąmoningumo lygį.

Atleidžiu valdžios žmonėms ir visiems, priimantiems sprendimus, kurie, mano manymu, yra neteisingi. Paleidžiu pyktį ir bejėgiškumo jausmą. Linkiu, kad jų širdyse prabustų išmintis ir atjauta visoms gyvoms būtybėms.

Atleidžiu dvasiniams mokytojams, institucijoms ir visų įsitikinimų žmonėms, kurie savo veiksmais ar žodžiais sukėlė man skausmą, kritikavo ar bandė primesti savo tiesą. Paleidžiu visą religinį, politinį ar etninį priešiškumą.

10 Dalis: Sunkiausias Atleidimas

Dabar ypatingą atjautos malonę kviečiu tam žmogui, kuris mane įskaudino labiausiai. Tam, kurį laikiau savo priešu. Tam, apie kurį sakiau: „Niekada neatleisiu“. Pripažįstu skausmą, kurį nešiojausi. Dabar, vardan savo paties išsivadavimo, aš sąmoningai pasirenku paleisti šią naštą. Suprantu, kad laikydamasis pykčio, aš esu pririštas prie šio žmogaus kančios grandine. Aš paleidžiu tave. Linkiu tau ramybės. Linkiu sau ramybės.

11 Dalis: Nuolankus Atsiprašymas

Dabar aš pats nuolankiai prašau atleidimo tų, kuriuos įskaudinau savo veiksmais, žodžiais ar mintimis. Ypač savo tėvų, partnerio (-ės) ir vaikų. Mintyse nusilenkiu jiems ir pripažįstu skausmą, kurį galėjau sukelti. Prisiimu atsakomybę už savo nemokšiškumą ir linkiu jiems laimės ir išsivadavimo iš bet kokios kančios, kurią galėjau sukelti.

12 Dalis: Užbaigimas ir Praktikos Paskyrimas

Esu dėkingas už šią galimybę apvalyti savo protą ir širdį nuo neatleidimo naštos. Jaučiu, kaip kančią keliantys pančiai atsilaisvina. Tegul ši praktika ir bet kokia teigiama energija, kurią ji sukūrė, atneša ramybę ir aiškumą man pačiam. Tegul ji taip pat sklinda ir pasiekia visas gyvas būtybes. Tegul visi būna laisvi nuo pykčio ir neapykantos. Tegul visi pasiekia nušvitimą.

Nuopelnų skyrimas (Dedikacija)

Visą šios atleidimo praktikos metu sukauptą nuopelną ir teigiamą energiją skiriu visų jaučiančių būtybių gerovei, be jokios išimties.

Tegul ši praktika netampa savitikslė, o tarnauja kaip tiesioginė priežastis mano ir visų būtybių galutiniam išsivadavimui iš saṃsāros ir nušvitimui.

Tegul per šį sąmoningą atleidimą ištirpsta neigiamų veiksmų pėdsakai (saṅkhāra), saistantys mane su praeities konfliktais, ir tegul tai sustabdo tolimesnį kančios atsiradimą.

Tegul visos būtybės, kurias sąmoningai ar nesąmoningai esu įskaudinęs, ir tos, kurios įskaudino mane, randa ramybę bei išmintį, reikalingą nutraukti neapykantos ciklą.

Tegul šis veiksmas tiesiogiai silpnina pyktį (dvesha), puikybę (māna) ir klaidingą savęs suvokimą, stiprindamas beribę meilę (metta) bei pusiausvyrą (upekkhā).

Tegul ši patirta atjauta (karuṇā) tampa mano kasdienio veikimo pamatu, o ne lieka tik teorine koncepcija.

Skiriu šias pastangas tam, kad mano protas taptų tinkamu indu nušvitimo siekiui, tarnaujančiam visų labui.

Sudarytojas Edmundas Petruoka

Šaltinis: Facebook Dhammapala